Kas čia dabar?

Čia yra vieta, kur kalbama apie žaidimus. Apie žaidimus įvairaus plauko: tuos, kuriuos žaidžiame važiuodami į darbą pergrūstame troleibuse; tuos, kuriuos žaisdami praradome laiko nuovoką ir atradome save 4 val. ryto vis dar prie ekrano; tuos kuriuos sudaro kartonas, plastikas ir žvilgsnis oponentui į akis sakantis “sorry but not sorry” dedant lemiamą kortą iš rankos ir tyliai šnibždant “šachmatas”; ir visus kitus, kuriuos žaisdavęs, žaisdamas, ar žaisiantis (-usi, -a, -i) patyrė tą nedidelį smegenų kutenimą, dėl kurio sugrįš dar ir dar kartą.

Visada jaučiausi šiek tiek nuskriaustas, jog kino, kulinarijos, vandensvydžio, nėrimo vąšeliu ir daugelio kitų dalykų entuziastai gali turėti suaugusią, civilizuotą, informuotą ir raiškią diskusiją viešoje erdvėje net ir su tais kas galbūt nedega didele aistra tai pačiai veiklai, bet žaidimai bent jau šia, lietuvių, kalba yra nugrūsti kažkur į paraštes, užkaborius, geriausiu atveju protarpšmiais pasnigerinant apie naujausią “kreizą” ar ištraukiant kokį pavyzdį jog netikėtai pasirodė, kad ir socialiai funkcionalūs žmonės pasirodo žaidžia tuos “taip vadinamus žaidimus”. Apmaudu, nes lietuvių kalba egzistuojanti medija apie žaidimus taip nuvertino savo jėgas, jog susitaikė su tuo, kad nuobodžiai atbubenti pranešimai spaudai nuo šiol vadinasi “naujienomis”, o letargiškai atgromuliuotas sąrašiukas bullet points nuo žaidimo dėžutės turi kažkokią vietą žaidimų apžvalgose. Po ilgų metaforinių spyrių sau į pasturgalį pradėjau kurti tai, ką pats tikėjausi skaityti ir žiūrėti.

Galiu tai daryti tik vieninteliu sau žinomu būdu, maksimaliai subjektyviai – pasakodamas kas dedasi mano galvoje kai žaidžiu, prisimenu žaidęs ar svajoju kaip žaisiu. Ir tai todėl, kad man žaidimuose neįdomu grafikų rezoliucijai, platforminis snobizmas ir 360-nou-skaupai, o tik išgyvenimai, patirtys, santykiai su savim ir kitais ir visa kita kas vyksta mano ar kitų asmeninėse makaulėse. Tad jei užsimanysite pasiginčyti link manęs – visad prašom, bet apsimeskime, kad kiekvieną savo sakinį aš apdiskleimerinu visokiais bailiais “IMHO” kaip kokią pretenzingą ŠMC eksponatą, kurio “prašome neliesti rankomis” nurodymą salės prižiūrėtoja laiko aštuntąja mirtina nuodėme.

Ačiū ir “enjoy” 🙂

Simas

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s