Planet Coaster, Cryptark ir nelaimingi atsitikimai

Planet Coaster.png

Gyveni ir mokaisi. Šįkart strymindamas nuostabųjį Planet Coaster išmokau, jog

a) žaidžiant tokius saviraiškos žaidimus kaip Planet Coaster reik turėti gerą susipratimą kaip galima užpildyti tylą eteryje strymo metu, kuomet nėra su kuo kalbėtis, kokius sprendimus komentuoti, o vienintelės mintys galvoje tai vieniši ir nevisuomet produktyvūs stebeilijimosi į tuščią lapą atitikmenys. Pastarieji manau yra nesvetimi visiems į smėlio dėžes bešnairuojantiems žaidimams.

b) Aš daug labiau mėgstu tapymą dideliais ir drąsiais potėpiais, mikliai dengiant drobę ryškios spalvos dryžiu, nei kruopštų, impresionistišką tėpsniavimą suteikiant visus įmanomus niuansus ir daugiaprasmiškumus. Be abejo, Planet Coaster leidžia ir netgi verčia daryti abu dalykus šmėžuodama pro akis beprotiškai detalizuotus ir išlaižytus pramogų parkus visose įmanomose promo medžiogose. Tačiau nežinia ar tikrai pirmasis yra toks malonus be antrojo. Sakyčiau, Planet Coaster nebūtinai patiks visiems tokiems kaip aš, kurie praleido daug valandų statydami miestus Cities: Skylines ar SimCity 3000 (taip pat žinomą, kaip “geriausias Simsitis“). Ten gali taškyti dažus riebiais pliūpsniais: “čia bus kažkokie gyvenamieji namai”, sakau aš Simsityje kaip žaidėjas. Pasakius “pėsčiųjų taką prašom nuo čia iki čia” Planet Coasteryje manęs klausia kokios spalvos turės būti šiukšlių maišai šiukšliadėžėse.

c) Geriant gėrimus per strymą būtina pasistatyti juos žemoje, sunkiai nuverčiamoje taroje, o taip pat taške, kuris puikiai matomas periferiniame matyme net sulindus visa galva į ekraną. Momento kai išverčiu alų ieškokite patys 😀

Beje, šitame fambneile atrodau kaip labiausiai nusibaudęs bebras pasaulyje.

Pabaigęs šitą trumpą aferą su Planet Coaster nusprendžiau pažaisti kažką įtemptesnio, labiau komentuojamo ir neturinčio penkių milijonų kontekstinių meniu. Cryptark buvo užrekomenduotas man kelių skirtingų personalijų, o žemiau galite pamatyti mano pirmajį pusvalandį tame Cryptarke.  Kolkas galiu pasakyt, kad viskas liuks ir jaučiu, kad pavyko pakutenti smegenis, literaliai (kiekvienos misijos tikslas yra sunaikinti “core” katras yra atvaizduojamas kaip didelės pulsuojančiuos smegenys.)

Dabar tiek, žvilgtelkit, prie šiojo dar sugrįšiu.

 

 

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s